EVERY DAY

by Judita Vaičiūnaitė
translated by Rimas Uzgiris

 

 

When words are ripped from the husk of the room,
and shredded papers scatter like shards,
I hear, every day—in the nexus of streets,
by the mouth of the river—your living pulse.
            You—a diving suit.
You—a city of shrieking glass, cliffs and concrete.
It takes strength to emerge from these four walls
so that my strophes, poured from sun, thunder and nerves,
might, like bowls, collect the yellow summer sky...

 

Kasdien

suplėšyti popieriai mėtosi tarsi skeveldros,
kai kambario kevalas trūksta nuo gimstančių žodžių,
kasdien prie subėgančių gatvių—prie upės žiogių
girdžiu tavo gyvą pulsą.
            Bet tu—skafandras.
Tu—miestas iš spengiančio stiklo, skardos ir betono,
ir reikia jėgos, kad iš ketverto sienų išnertų,
kad strofos, išlietos iš saulės, iš griausmo, iš nervų
kaip indai supiltų sau vasaros dangų geltoną...

 

 

Return to table of contents.